Daugelis žmonių mano, kad dantenų kraujavimas yra natūrali organizmo būsena, tačiau sveikos dantenos kraujuoti negali. Dantenų kraujavimas dažniausiai atsiranda dėl nepakankamai geros individualios burnos higienos, todėl jeigu pastebite dantų valymosi metu kraują – neignoruokite to, nes tai gali būti pirmasis požymis nurodantis, kad sergate gingivitu.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl dantenos kraujuoja, kas sukelia dantenų kraujavimą, ką dantenų kraujavimas pasako apie jūsų burnos būklę, kaip išvengti dantenų kraujavimo, ką daryti kai kraujuoja dantenos ir kas bus, jeigu dantenų kraujavimą ignoruosite.
Kokios yra pagrindinės dantenų kraujavimo priežastys?
Viena iš pagrindinių dantenų kraujavimo priežasčių yra neteisinga burnos ertmės priežiūra. Jeigu burnoje esantis apnašas nėra tinkamai nuvalomas, galite tikėtis dantenų kraujavimo. Apnašas dažniausiai yra paliekamas prie dantenų krašto ir tarpdančiuose. Turite stengtis pašalinti visą susikaupusi apnašą burnoje. Kraujuojančios dantenos, tai pirmas dantenų uždegimo, dar kitaip vadinamo gingivito požymis. Tai lengva ir dažna dantenų liga, kurią sukelia būtent minkštas apnašas. Pašalinus ligos sukėlėją apnašą – išnyksta ir gingivitas.
Galbūt retas pagalvoja, tačiau netinkama mityba, taip pat turi įtakos dantenų kraujavimui. Gyvename tokioje visuomenėje, kuri nuolat skuba ir pamiršta apie kokybišką bei maistingą mitybą. Tokių maistinių medžiagų, kaip vitamino C ir K trūkumas gali sukelti dantenų kraujavimą. Todėl stenkitės savo mitybą laikyti kuo įvairesne tam, kad gautumėte visų reikalingų vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Sveikatos problemos, tokios kaip cukrinis diabetas, įvairios vėžio rūšys, Parkinso liga, Alzheimeris, reaumatoidinis artritas - gali prisidėti prie didesnio dantenų kraujavimo. Turint sveikatos problemų dantenos greičiau reaguoja į susidariusį apnašą, yra jautresnės. Todėl tokiu atveju reikia dar kruopščiau laikytis individualios burnos higienos rekomendacijų bei lankytis pas burnos higienistą kas 3 - 4 mėnesius.
Nėštumas – vienas iš gražiausių moters laikotarpių, tačiau tuo pačiu metu gali turėti ir neigiamų atsiminimų susijusių su dantenų kraujavimu bei skausmu. Dėl hormoninių pokyčių organizme dantenos ypač jautriai reaguoja į minkštą apnašą burnoje. Todėl užsilikus net ir nedideliam kiekiui nešvarumų burnoje, prasideda dantenų kraujavimas, uždegimas, paburkimas ir net skausmas. Tačiau net ir stebint visus šiuos simptomus privaloma ypač gerai prižiūrėti savo burnos ertmę ir neleisti burnoje vyrauti net menkiausiam apnašo kiekiui.
Kokios yra dantenų kraujavimo pasekmės?
Jeigu vis dar manote, kad dantenų kraujavimas yra normalu, tai metams bėgant dantenų kraujavimas gali išsivystyti į didesnę ir nepagydomą dantenų ligą, tai yra periodontitą. Periodontitas, dar kitaip vadinamas paradontoze yra liga, kuri pažeidžia dantį supančius audinius: dantenas, periodonto raištį, cementą, alveolės kaulą. Visa tai prasideda nuo nenuvalyto minkšto apnašo, kuris sukelia dantenų kraujavimą. Ignoruojant dantenų kraujavimą, minkštas apnašas kietėja ir tampa akmenimis. Tuomet prasideda dantenų uždegimas, paburkimas, nemalonus burnos kvapas, o visa tai išsivysto į periodontitą.
Ignoruojant periodontitą, alveolės kaulas tirpsta, kišenės gilėja, atsiranda dantų paslankumas, kurio pasekoje įvyksta ir dantų netekimas. Netekus dantų ne tik suprastėja žmogaus bendra sveikatos būklė dėl renkamosi minkšto, perdirbto, prastos maistinės vertės maisto, bet ir sumažėja žmogaus savivertė, kenčia emocinė būklė.
Dantenų kraujavimo pasėkmes gali turėti įtakos ir visam organizmui. Širdies ir kraujagyslių ligos, kvėpavimo takų ligos, cukrinis diabetas, Alzheimeris, senatvinė silpnaprotytė, Parkinsono liga, reumatoidinis artritas, nėštumo komplikacijos, nevaisingumas – tai bendros organizmo ligos bei sutrikimai, kurias dantenų kraujavimas ir bakterijos esančios minkštame apnaše gali pasunkinti.
Kaip gydyti dantenų kraujavimą?
Turite suprasti, kad sveikos dantenos kraujuoti negali. Jeigu tai dantenų kraujavimas, sukeltas apnašų – būtina gerinti individualios burnos higienos žinias.
- Naudokite minkštą dantų šepetėlį ir švelniais sukamaisiais ar šluojamaisiais judesiais pašalinkite susidariusį minkštą apnašą.
Apie tai, kaip taisyklingai valyti dantis šepetėliu skaitykite mūsų kitame straipsnyje.
Įsigykite - minkšti dantų šepetėliai.
- Valykite dantis du kartus per dieną. Naudokite uždegiminėms dantenoms skirtas dantų pastas, kad paskatintumėte dantenų gijimą.
Įsigykite - dantų pastos skirtos sergantiems dantenų uždegimu.
- Nepamirškite ir tarpdančių valymo. Būtinai bent vieną kartą paroje išsivalykite tarpdančius su tarpdančių siūlu, tarpdančių šepetėliu ir burnos irigatoriumi. Jei valydami pastebite kraują – neišsigaskite ir nenustokite toliau valyti. Kraujas rodo, kad yra uždegimas. Nuolat valydami tarpdančius išvalysite visas bakterijas ir kraujavimo nebeliks. Idealu tarpdančius prasivalyti ir po kiekvieno valgio. Jeigu neišeina to padaryti – prasiskalaukite burną vandeniu.
Apie tai, kaip taisyklingai valyti tarpdančius skaitykite mūsų kitame straipsnyje.
Įsigykite – tarpdančių valymo priemonės.
- Valykite ir liežuvį, kadangi ant jo taip pat nugula dantenų uždegimą sukeliančios bakterijos.
Įsigykite – liežuvio valymo priemonės.
- Nepamirškite ir vieno danties šepetėlio, kad pašalintumėte minkštą apnašą šalia dantenų krašto ar sunkiai prieinamų vietų.
Įsigykite – vieno danties šepetėliai.
- Nepriekaištingiems dantenų uždegimo gydymo rezultatams pasiekti, rekomenduojame suvartoti 3 mėnesių burnos probiotikų kursą, kad būtų atstatyta burnos mikroflora.
Apie gerųjų burnos bakterijų naudą skaitykite mūsų kitame straipsnyje.
Įsigykite – gerosios bakterijos burnos ertmei.
Svarbu suprasti ir tai, kad kraujavimas gali atsirasti dėl neteisingai naudojamų individualios burnos higienos priemonių. Pavyzdžiui, jeigu naudojate per kietą dantų šepetėlį ar naudojate per didelę spaudimo jėgą valymo metu, dantenos gali būti pažeistos ir valymo metu gali atsirasti kraujavimas. Kraujavimas gali atsirasti ir dėl neteisingai naudojamų tarpdančių valymo priemonių. Pavyzdžiui, jei bus naudojama didelė jėga ir neteisinga tarpdančio šepetėlio įvedimo kryptis, dantena gali būti sužalota ir tuomet pastebėsite kraują. Tas pats galioja ir valantis tarpdančius su siūlu. Todėl jeigu nežinote ar tinkamai naudojate burnos priežiūros priemones visada galite kreiptis į savo burnos priežiūros specialistą konsultacijai.
Kada kreiptis į gydytoją odontologą dėl dantenų kraujavimo?
Dantenų kraujavimas nėra normali organizmo būsena. Todėl jeigu pastebite, kad dantenų kraujavimas užsitesė ir nepraeina jau kelias savaites – būtinai kreipkitės į burnos priežiūros specialistą. Geriausia atlikti profesionalią burnos higieną ir pasišalinti visą apnašą, kuris gali sukelti dantenų kraujavimą. Taip pat procedūros metu bus parinktos būtent Jums tinkamos individualios burnos priežiūros priemones bei apmokoma, kaip taisyklingai prižiūrėti burnos ertmę.
Dantenų kraujavimas, dantenų uždegimas, paburkimas, blogas burnos kvapas – pirmieji simptomai parodantys, kad burnoje yra problema, kurią reikia spresti. Nepamirškite, kad jūs patys esate atsakingi už savo burnos būklę, todėl valykite dantis du kartus dienoje. Nesusikoncentruokite į valymo laiką. Skirkite dėmesį kokybiškam dantų valymui, nesvarbu, kiek tai laiko Jums užims. Niekada nepraleiskite tarpdančių valymo, nes dantenų kraujavimas ir uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo tarpdančių. Ir svarbiausia nenumokite ranka ir nenurašykite dantenų kraujavimo „prastiems genams“. Sveikos dantenos kraujuoti negali.
Straipsnio autorė: burnos higienistė Greta Košė.
