Dantų implantai reikalauja didelių finansinių išlaidų. O kur dar laikas, kurį praleidžiate odontologo kabinete bei patiriamas emocinis stresas. Kai tiek daug investuota į dantų implantus, norisi juos kuo ilgiau išsaugoti. Ir žinoma, vieni iš svarbiausių veiksnių implantų išsaugojime yra gera individuali burnos higiena bei reguliarūs vizitai pas burnos priežiūros specialistus. Tačiau ar kada pagalvojote, kad net ir gerai prižiūrint, tačiau naudojant netinkamą dantų pastą galite pakenkti implantams?
Šiame straipsnyje sužinosite ar dantų pasta su fluoru kenkia implantams, ar tai vienintelė medžiaga turinti įtakos implantų ilgaamžiškumui ir į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį renkantis dantų pastą, turint implantų.
Fluoro poveikis dantims
Fluoras jau daugelį metų naudojamas dantų ėduonies profilaktikoje. Jo galima rasti individualios burnos priežiūros priemonėse: dantų pastose, geliuose, burnos skalavimo skysčiuose bei atliekant odontologines profilaktines terapijos procedūras, pavyzdžiui dantų fluoro aplikacijas. Yra žinoma, kad fluoro koncentracija seilėse drastiškai pradeda mažėti jau po 90 sekundžiu buvimo burnoje. Esant didelei ėduonies rizikai, burnos priežiūros specialistai gali paskirti dantų pastas su didesniu fluoro kiekiu.
Fluoro poveikis implantams
Nors fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies atsiradimo, tačiau implantams gali turėti ir neigiamos įtakos bei prisidėti prie implantų korozijos. Moksliniai tyrimai parodė, kad fluoro jonai daro įtaką implantų paviršiaus blizgumui, kurie pasireiškia prasidėjus implanto korozijai. Taip pat turi įtakos makroskopiniams paviršiaus pažeidimams, kurie gali lemti paviršiaus šiurkštumo atsiradimą bei spalvos pokyčius.
Buvo atlikti tyrimai, norint išsiaiškinti ar fluoras turi įtakos implantų vainikinės dalies atsipalaidavimui. Tačiau šio tyrimo rezultatai parodė, kad fluoro turinčių priemonių naudojimas neturi įtakos vainikinės dalies atsisukimui.
PH poveikis implantams
Dar didesnę įtaką implanto korozijai turi žemas pH lygis. Burnos aplinka yra vandeninė elektrocheminė terpė, kurioje yra didelė tikimybė, kad pH svyruos dėl bakterijų buvimo, maisto produktų ir gėrimų bei dantenų uždegiminės būklės. Esat žemam pH, korozija paveikia protezų keramiką, todėl paviršius gali tapti grubesnis bei šiurkštesnis. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad rūgštinė aplinka gali pagreitinti ir implanto susidėvėjimo procesą bei sutrumpinti jo naudojimo laiką net 20 - 30%.
Dėl fluoro ir rūgštinės aplinkos sukeliamo šiurkštumo viršutinis sluoksnis gali skatinti apnašų susilaikymą, sudarydamas sąlygas periimplantinėms ligoms atsirasti. Odontologijoje cirkonis tampa vis svarbesnė medžiaga dėl mažo apnašų paviršiaus sukibimo bei gebėjimo greitai ir sėkmingai sugyti aplinkiniams minkštiesiems audiniams. Moksliniai tyrimai parodė, kad turint cirkonio keramiką net 93% tyriamųjų per stebėjimo laikotarpį nesirgo gingivitu, o likę 2% ir 5% turėjo atitinkamai lengvo ir vidutinio sunkumo gingivitą. Nehigieniškos, neprieinamos restauracijos su grublėtu arba netinkamai nupoliruotu paviršiumi yra reikšmingai susiję su implanto praradimu ir dideliu periimplantito dažniu.
Nors daugelis tyrimų nurodo, kad fluoras bei pH lygis turi įtakos implantų korozijos atsiradimui, yra ir priešingai teigiančių tyrimų. Vieno tyrimo metu išsiaškinta, kad fluoro buvimas dantų pastoje, kurioje yra fluoro nuo 950 ppm iki 1000 ppm bei pH yra tarp 6,2-8,4 neturi įrakos titano paviršiaus spalvai ir šiurkštumui. Taip pat lyginant fluoro įtaką implantų korozijai tarp dantų pastų bei burnos skalavimo skysčių, tai stebimi rezultatai parodė, kad burnos skalavimo skysčiai su fluoru labiau skatina implantų korozijos atsiradimą.
Abrazyvų poveikis implantams
Implanto paviršiaus pažeidimams įtakos turi ne tik fluoro preparatų naudojimas ar žemas pH lygis, tačiau ir dantų pastoje naudojami abrazyvai bei stiprus mechaninis dantų valymas dantų šepetėliu. Didesnis dalelių dydis bei kiekis dantų pastoje lemia didesnį poliravimo efektyvumą bei geresnį apnašo pašalinimą. Tačiau tuo pačiu tai lemia ir greitesnį paviršiaus nudilimą. Dantų pastose esantis fluoras ir abrazyvai kartu gali sukelti koroziją ir titano, naudojamo implantams ir kitiems protezams, paviršiaus nusidėvėjimą. Atlikti tyrimai parodė, kad dantų pasta su dideliu abrazyvo kiekiu lemia didžiausius implanto spalvų pokyčius ir turi pastebimų įbrėžimų bei juodų, į koroziją panašių, dėmių. Priešingai, valantis dantų pasta be fluoro ir mažu abrazyvu titano paviršiaus pasikeitimų buvo stebima nedaug.
Moksliniai tyrimai rodo, kad titano paviršiaus pokyčiams didesnę įtaką turi ne fluoro kiekis burnos priežiūros produktuose, bet jų pH, dantų pastos abrazyvumas bei agresyvus, šiurkštus dantų valymas. Moksliniai tyrimai nurodo, kad titaną ir kitus lydinius korozija paveikia tik tada, kai pH yra žemiau 3,5, o abrazyvai, esantys dantų pastoje, tik pagreitina korozijos atsiradimą.
Apibendrinimas
Yra specialių dantų pastų, skirtų būtent implantų valymui. Buvo atlikti tyrimai ir su tokiomis dantų pastomis. Tyrimo rezultatai neparodė jokios neigiamos įtakos arba turėjo nedidelio poveikio implantams. Reikia pabrėžti tai, kad tokiose dantų pastose nebuvo fluoro, abrazyvumo lygis buvo žemas, o pati pasta buvo gelio pavidalu.
Burnos aplinką sudaro sudėtingi elektrocheminiai veiksniai, tokie kaip seilės, fermentai, įvairios bakterijų rūšys, taip pat pH, temperatūros svyravimai dėl maisto ir gėrimų. Taip pat reikia įvertinti ir veikiamus mechaninius veiksnius, tokius kaip kramtymo jėga, kuri taip pat turi įtakos implanto ilgaamžiškumui. Taigi, apibendrinant mokslinių tyrimų rezultatus, vis dėlto, turint dantų implantų rekomenduojama vengti dantų pastų ar skalavimo skysčių su dideliu fluoro kiekiu bei atsižvelgti į dantų pastos abrazyvumą, kuris turėtų būti mažas. Taip pat naudoti minkštą dantų šepetėlį ir nenaudoti stiprių valymo judėsių bei stengtis išlaikyti neutralų pH lygį burnoje.
Straipsnio autorė: burnos higienistė Greta Košė.
