Nerūkote, negeriate daug kavos, nevartojate skystų geležies papildų, prižiūrite dantis, tačiau vis pastebite ant dantų atsirandantį pigmentinį apnašą? Gali būti, kad tai chromogeninės kilmės pigmentinis apnašas. Jis dažniausiai pasireiškia juoda, juostine, virš dantenų linijos iš taškelių susidariusia juostele. Pasireikšti gali tiek vaikams, tiek suaugusiems. Išsigąsti nereikėtų, tačiau turite pasiruošti tam, kad kovoti su šios rūšies pigmentu bus iš tiesų sunku.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas lemia dantų spalvos pokyčius, kas yra chromogeninės kilmės sukeltas pigmentinis dantų apnašas, kodėl jis atsiranda ir kaip su juo kovoti.
Vidiniai ir išoriniai dantų spalvos pokyčiai
Dantų spalvos pokytis - labai dažnas nusiskundimas burnos priežiūros specialisto kabinete. Tai sukelia nemalonių estetinių problemų, dėl kurių kenčia ir emocinė žmogaus sveikata. Dantų spalvos pokyčiai gali būti sukelti vidinių arba išorinių veiksnių. Trumpai juos ir aptarsime.
Vidinius dantų spalvos pokyčius lemia endogeniniai veiksniai. Tai reiškia, kad danties spalva galėjo pasikeisti dėl vystymosi sutrikimų, dantų fluorozės, traumų bei tam tikrų vaistų (tetraciklino ir minociklino) vartojimo.
Išoriniai dantų spalvos pokyčiai atsiranda dėl egzogeninių veiksnių. Tai reiškia, kad danties spalvos įtakai gali turėti tabako gaminių, maisto ir gėrimų, restauracinių medžiagų, vaistų bei maisto papildų vartojimas. Susidariusio pigmento tipas priklauso nuo jo sukėlėjo. Rusvos spalvos, plonos linijos pigmentinės dėmės dažniausiai atsiranda dėl netinkamo dantų valymo šepetėliu ir taninų. Daugiausia taninų galime rasti kavoje, arbatoje, vyne ir šokolade. Tamsiai rudas bei juodas pigmentinės dėmės sukelia tabako gaminiai. Žalias pigmentinis apnašas siejamas su tokiais organizmais kaip Aspergillus ir Pencillium. Oranžinės spalvos pigmentą dažniausiai sukelia bakterijos Serratia marcescens ir Flavobacterium lutescens.
Chromogeninės kilmės pigmentinis apnašas
Chromogeninės kilmės pigmentinis apnašas yra priskiriamas prie išorinių dantų spalvos pokyčių. Jį sukelia tam tikros chromogeninės bakterijos. Šios bakterijos gali pigmentinį apnašą paversti nuo žalios, juodos, rudos ar net oranžinės spalvos. Chromogeninės kilmės pigmentinis apnašas dažniausiai pasireiškia vaikams, tačiau gali paveikti tiek pieninius, tiek suaugusiųjų nuolatinius dantis ir visiškai nepriklauso nuo lyties. Dažniausiai stebimos juodos juostinės, ties dantenomis iš taškelių sudarytos dėmės, kurios dažnai susijungia į linijas. Taip pat didžioji dalis pigmentinio apnašo užsilaiko tarpdančiuose ir sunkiai prieinamose vietose. Dantų sveikatai šis apnašas nekenkia. Priešingai, kai kurie moksliniai tyrimai priėjo išvados, kad asmenys, turintys chromogeninės kilmės bakteriją, rečiau serga dantų ėduonimi. Actinomyces spp. ir Prevotella melaninogenica - būtent šios chromogeninės kilmės bakterijos konkuruoja su Streptococcus mutans – dantų ėduonį sukeliančia bakterija. Vienas didžiausių šio apnašo minusų, tai estetinė išvaizda.
Apačioje pateikiame nuotraukas, kaip dažniausiai burnoje pasireiškia chromogeninės kilmės pigmentinis apnašas.
Kaip naikinti chromogeninės kilmės bakterijas burnoje?
Nėra vieno tinkamo šių bakterijų šalinimo būdo. Šios bakterijos yra atsparios įprastiems gydymo metodams. Tačiau, labai svarbu yra gera individuali burnos higiena. Dantų valymui rinkitės dantų šepetėlį minkštais šereliais. Ypač tinkamas elektrinis dantų šepetėlis, kuris efektyviau pašalina susidariusį apnašą. Nepamirškite dantų šepetėlio keisti kas 3 mėnesius. Taip pat svarbu, kad šeimos narių šepetėliai nesiliestų vienas su kitu.
Rinkitės dantų pastą turinčią antibakterinių bei balinančių savybių. Tačiau venkite dantų pastų, kurios turi agresyvias balinančias daleles savyje.
Labai svarbus ir tarpdančių valymas, todėl bent jau vieną kartą paroje, geriausia vakare, išsivalykite tarpdančius. Tarpdančių valymui naudokite siūlą, tarpdančių šepetėlius ir kaip papildomą priemonę galite naudoti irigatorių. Esant galimybei tarpdančius valykite po kiekvieno valgio.
Nepamirškite ir papildomų priemonių, tokių kaip liežuvio valiklis ir vieno danties šepetėlis. Liežuvio valiklis puikiai padeda pašalinti bakterijas, susikaupusias ant liežuvio, o vieno danties šepetėlis pasiekia sunkiai prieinamas vietas. Turint chromogeninės kilmės pigmentinį apnašą šias papildomas burnos higienos priemones rekomenduojama naudoti kasdien.
Burnos probiotikai gali padėti kovoti su chromogininės kilmės bakterijomis ne tiesiogiai jas naikindami, o užimdami jų vietą burnoje ir taip neleisdami joms daugintis. Taip pat, kai kurios probiotikų padermės gamina bakteriocinus, kurie slopina pigmentą gaminančių bakterijų dauginimąsi. Dar vienas svarbus probiotikų privalumas tai, kad palaiko optimalų burnos pH, kuris nėra palankus chromogeninių bakterijų dauginimuisi.
Nepamirškite ir profesionalios burnos higienos vizitų. Pasireiškus chromogeninės kilmės bakterijai burnoje šie vizitai gali padažnėti, tačiau neturėtų būti retesni nei kas 6 mėnesius. Neišsigąskite, jei po profesionalios burnos higienos praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams pigmentinis apnašas vėl atsiras. Bakterijos burnoje greit dauginasi, todėl pastebėjus, kad pigmento vis daugėja – registruokitės burnos higienos procedūrai.
Greipfrutų sėklų ekstrakto poveikis chromogeninės kilmės bakterijai
Socialiniuose tinkluose galime matyti, kaip burnos priežiūros specialistai chromogeninės bakterijos profilaktikai rekomenduoja naudoti greipfrutų sėklų ekstraktą. Šis ekstraktas veikia antibakteriškai, turi priešgrybelinį ir antivirusinį poveikį. Nėra moksliškai įrodyta, kad greipfrutų sėklų ekstraktas naikina chromogeninės kilmės bakterijas burnoje, tačiau kai kurie tyrimai rodo teigiamą ryšį ir pigmentinio apnašo sumažėjimą naudojant šį ekstraktą, ypač naikinant Serratia marcescens ir Flavobacterium bakterijas.
Kaip naudoti greipfrutų sėklų ekstraktą? Rekomenduojama į 100-200 ml vandens stiklinę praskiesti 5-10 lašų greipfrutų sėklų ekstrakto ir skalauti burną 1-2 kartus per dieną, ypač po dantų valymo. Nerekomenduojama naudoti didesnės koncentracijos tirpalo dėl galimo burnos gleivinės dirginimo. Kai kurie greipfrutų sėklų ekstraktai gali turėti cheminių konservantų, todėl rinkitės natūralų ir gryną ekstraktą.
Svarbu paminėti, kad kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad naudojant greipfrutų sėklų ekstraktą ir hormoninę kontracepciją sumažėja jos efektyvumas. Tačiau, kadangi šiuo tirpalu burna tėra skalaujama, sisteminis poveikis vaistų apykaitai yra minimalus. Vis dėlto, rekomenduojama naudojant hormoninę kontracepciją pasikonsultuoti su savo gydytoju dėl greipfrutų sėklų ekstrakto naudojimo.
Įdomūs faktai
Naujausi moksliniai tyrimai įrodo, kad yra statistiškai reikšmingi ryšiai tarp chromogeninės kilmės pigmento pasireiškimo ir aukšto vandens pH bei vandens, kuriame yra daug geležies, vartojimo. Taip pat chromogeninės kilmės bakterijos atsiradimui įtakos turi ir didelis seilių pH lygis. Rūkymas, geležies papildų vartojimas, kofeino turinčių gėrimų vartojimas nebuvo nustatyti kaip chromogeninės kilmės pigmentą sukeliantys veiksniai.
Apibendrinimas
Chromogeninės kilmės bakterijos gali atsirasti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Neigiamos įtakos dantų sveikatai neturi, tačiau sukelia juodos spalvos juostinį pigmentinį apnašą. Norint sumažinti pigmentinio apnašo atsiradimo kiekį burnoje reikalinga gera individuali burnos higiena - naudoti minkštą arba elektrinį dantų šepetėlį, rinktis antibakterinių bei balinančių savybių turinčias dantų pastas, būtinai bent vieną kartą paroje, geriausia vakare, išsivalyti tarpdančius. Stenkitės kasdien naudoti liežuvio valiklį, vieno danties šepetėlį ir burnos probiotikus. Atsiradus pigmentiniam apnašui, kreipkitės į savo burnos higienistą, kuris profesionalios burnos higienos metu nuvalys susidariusį pigmentą. Nepamirškite, kad prie geros burnos higienos prisideda ir dažnas vandens gėrimas bei tinkama ir subalansuota mityba.
Straipsnis parengtas remiantis šiais moksliniais šaltiniais:
Alammari, S. T., Al Rubaie, F. M., & Shukr, B. S. (2024). Chromogenic Black Dental Staining in Children: A Case Report. Cureus, 16(1), e51984. https://doi.org/10.7759/cureus.51984
Kumar, M., Madi, M., Vineetha, R., & Gopinath, D. (2025). Chromogenic bacterial staining of teeth: a scoping review. BMC oral health, 25(1), 55. https://doi.org/10.1186/s12903-025-05441-4
N Al–Âni, W., O M Tawfik, N., Shehab, Y. (2011) Antimicrobial Activity of Grapefruit Seeds Extracts (In vitro Study). Al-Rafidain Dental Journal 11(2):341-345. Helwan University https://www.researchgate.net/publication/341197174_Antimicrobial_Activity_of_Grapefruit_Seeds_Extracts_In_vitro_Study
Reagor, L., Gusman, J., McCoy, L., Carino, E., & Heggers, J. P. (2002). The effectiveness of processed grapefruit-seed extract as an antibacterial agent: I. An in vitro agar assay. Journal of alternative and complementary medicine (New York, N.Y.), 8(3), 325–332. https://doi.org/10.1089/10755530260128014
Song, Y. J., Yu, H. H., Kim, Y. J., Lee, N. K., & Paik, H. D. (2019). Anti-Biofilm Activity of Grapefruit Seed Extract against Staphylococcus aureus and Escherichia coli. Journal of microbiology and biotechnology, 29(8), 1177–1183. https://doi.org/10.1041/jmb.1905.05022
Straipsnio autorė: burnos higienistė Greta Košė.
Burnos higienistė Greta Košė
Esu burnos higienistė ir visuomenės sveikatos ugdymo specialistė. Mano tikslas - padėti Jums suprasti, kad turėti sveikus dantis ir dantenas yra įmanoma. Nuolat domiuosi naujausiais moksliniais tyrimais, gilinuosi į produktų sudėtis ir jas analizuoju, o visą naudingą informaciją pateikiu Jums "Mano emalis" blogo įrašuose. Tad kviečiu skaityti mano rašomus straipsnius ir kartu su mano patarimais pradėti kelionę sveikų dantų link. Šiuo metu dirbu Klaipėdoje odontologijos klinikoje "Denticija" (buvusi "Danvitė").
