Kuri fluoridų rūšis geriausia: privalumai ir trūkumai

Fluoras yra vienas iš pagrindinių dantų pastų sudedamųjų dalių, kuris sustiprina dantų emalį ir padeda užkirsti kelią ėduonies atsiradimui. Tačiau renkantis dantų pastą su fluoru gali kilti klausimas, ką reiškia sudėtyje parašytas natrio fluoridas, alavo fluoridas ar natrio monofluorofosfatas.  Įvairių rūšių fluoridai leidžia gydyti specifines burnos sveikatos problemas, tokias kaip dantų jautrumas, didelė ėduonies paplitimo rizika ar net lėtinis gingivitas.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines fluoridų rūšis, jų pagrindinį poveikį dantims ir kurią fluoridų rūšį geriausia rinktis.

Pagrindinės fluoridų rūšys

Kiekvieną dieną jūsų burnoje vyksta demineralizacijos procesai, kurių metu emalis praranda mineralus dėl apnašose esančių bakterijų išskiriamos rūgšties. Individualios burnos higienos priemonės su fluoru padeda išvengti dantų ėduonies, nes apsaugo emalį nuo rūgščių poveikio. Fluoras yra natūraliai randamas mineralas daugelyje maisto produktų ir net vandenyje, o odontologijoje fluoridai naudojami dantų stiprinimui ir ėduonies rizikos mažinimui.

Fluoras dantų pastoje, burnos skalavimo skysčiuose ar geliuose gali būti kelių rūšių. Tačiau trys populiariausios fluoridų rūšys visame pasaulyje, kurias JAV maisto ir vaistų administracija (angl. Food and Drug Administration - FDA) pripažįsta kaip kliniškai veiksmingomis yra šios:

  • Alavo fluoridas;
  • Natrio fluoridas;
  • Natrio monofluorofosfatas.

Fluorido, kaip ėduonies profilaktikos priemonės, veiksmingumas labai priklauso nuo jo koncentracijos ir rūšies burnos priežiūros priemonėse. Tai įtakos turi ir dantų remineralizacijos procesui. Per daugelį metų buvo atlikta šimtai klinikinių tyrimų, kurių tikslas buvo patikrinti fluoro veiksmingumą ėduonies profilaktikoje. Rezultatai rodo, kad visos fluoro rūšys sumažina ėduonies paplitimą 25%, palyginus su burnos priežiūros priemonėmis, kuriuose nėra fluoro.

Alavo fluoridas – pagrindiniai pliusai ir minusai

Alavo fluoridas vienu metu gali padėti išspręsti net kelias burnos sveikatos problemas, todėl ši fluorido rūšis itin paplitusi. Vienas didžiausių alavo fluorido pliusų tai, kad ši rūšis ne tik mažina ėduonies susidarymą, stiprina danties emalį, mažina dantų jautrumą (ypač turint dantenų recesiją), bet turi ir antimikrobinių savybių, kurios ne tik padeda užkirsti kelia gingivito susidarymui bet ir jį gydo. Taip pat padeda kovoti su blogą burnos kvapą sukeliančiomis bakterijomis bei sumažina su burnos džiūvimu susijusias komplikacijas. Alavo fluoridas taip pat puikiai naikina apnašo bioplėvelės bei akmenų susidarymą. Dėl kovojimo su bakterijomis ši fluorido rūšis yra idealus ingredientas dantų pastoje ir daugelis burnos priežiūros specialistų mano, kad tai geriausia fluorido rūšis. Tačiau norint, kad pasireikštų alavo fluorido efektyvumas, būtina naudoti dantų pastą ne trumpiau nei dvi savaites. Taip pat svarbu paminėti, kad alavo fluoridas nėra laikomas kancerogenine medžiaga, todėl atsižvelgiant į visus alavo fluorido pranašumus, ši fluorido rūšis rekomenduojama ir vaikams.

Viena didžiausių neigiamų savybių, kuri ilgus metus kėlė nepatogumų tai, kad naudojant dantų pastą su alavo fluoridu buvo jaučiamas nemalonus skonis bei smėlio pojūtis burnoje, taip pat dantys pasidengdavo pigmentiniu apnašu. Tačiau nuo 2006 metų patvirtinta naujesnė formulė, kuri sukelia mažesnę riziką pigmento atsiradimui. Nors rizika jam atsirasti vis tiek yra, šis pigmentas yra lengvai pašalinamas profesionalios burnos higienos metu.

Natrio fluoridas – pagrindiniai pliusai ir minusai

Viena iš labiausiai paplitusių fluoridų rūšių dantų pastoje yra natrio fluoridas. Jis naudojamas tiek vaikų, tiek suaugusiųjų profilaktikoje. Dažniausiai skiriamas esant didelei ėduonies rizikai bei dantenų recesijai. Ši fluorido rūšis puikiai tinka asmenims, kurie turi estetiškai plombuotus dantis, vainikėlius ar laminates. Natrio fluoridas taip pat buvo pirmasis junginys naudojamas ir miesto vandens šaltinių fluoravimui. Nors natrio fluoridas gali padėti kovoti su ėduonimi ir sustiprinti jūsų dantų emalį, tačiau jis negali kovoti su dantenų uždegimu ir pagerinti burnos kvapą, kaip alavo fluoridas. Taip pat dar vienas natrio fluorido minusas tai, kad norint, kad natrio fluoridas veiktų kaip ėduonies profilaktikos priemonė, būtina įtraukti ir suderinamą abrazyvą. Veiksmingiausias abrazyvas suderinamas su natrio fluoridu yra silicio dioksido abrazyvai. Lyginant su kalcio abrazyvais, silicio dioksido abrazyvai buvo kliniškai veiksmingesni prieš ėduonies atsiradimą.

Natrio monofluorofosfatas – pagrindiniai pliusai ir minusai

Ši fluorido rūšis gali būti laikoma lygiaverte natrio fluoridui, nes padeda kovoti su ėduonies atsiradimu bei mažina dantų jautrumą. Vienas iš pagrindinių natrio monofluorofosfato pliusų tai, kad jis dėl mažesnio reaktyvumo yra suderinamas su daugiau abrazyvų nei kiti fluoro šaltiniai. Tačiau skirtingai nuo natrio fluorido, natrio monofluorofosfatas yra surištas junginys, kurį reikia fermentiškai suaktyvinti seilių fermentu, kad išsiskirtų biologiškai prieinamas fluoras, todėl jei jus vargina burnos džiūvimas, jums gali nepakakti seilių fermentų, kad šios rūšies fluoridas veikų efektyviai. Taip pat ši rūšis paprastai neturėtų būti naudojama ilgiau nei 4 savaitės nebent kitaip nurodė jūsų burnos priežiūros specialistas.

Amino fluoridas – pagrindiniai pliusai ir minusai

Amino fluoridas puiki prevencinė priemonė prieš danties demineralizaciją. Naudojant šią fluorido rūšį sumažėja rūgščių kiekis burnoje bei mažėja apnašo susidarymas. Todėl rūgštingumo mažinimas burnoje yra vienas iš pagrindinių amino fluorido pliusų. Tačiau minusas tas, kad jo efektyvumas geriausiai pasireiškia sąveikaujant kartu su alavo fluoridu. Todėl rekomenduojama rinktis dantų pastą ar burnos skalavimo skystį, kuriame būtų šios abi veikliosios medžiagos.

Kalcio fluoridas – pagrindiniai pliusai ir minusai

Kalcio fluoridas yra neorganinis junginys, kuris puikiai mažina dantų jautrumą, apsaugo nuo ėduonies susidarymo bei skatina remineralizaciją. Skirtingai nuo natrio fluorido, kalcio fluoridas labai sunkiai tirpsta vandenyje. Trūkumas tas, kad jį sunku apdoroti burnos priežiūros priemonėse. Nepaisant to, tai turi didelį pranašumą. Mažas tirpumas vandenyje užtikrina, kad kalcio fluoridas yra mažiau toksiškas nei kitų rūšių fluoridai, turintys didelį tirpumą.

Apibendrinimas

Mokslininkai nustatė, kad lyginant natrio ir alavo fluoridus, alavo fluoridas padeda veiksmingiau stabilizuoti pH lygį burnoje, labiau sumažina ėduonies atsiradimo riziką, veiksmingiau kovoja su bakterijomis. Taip pat alavo fluoridas prisideda ir prie dantenų kraujavimo ir uždegimo mažinimo. Todėl jei vargina jautresnės dantenos ir esate linkę į dantenų uždegimą, paraudimą ir kraujavimą bei turite didelę ėduonies riziką, rinkitės alavo fluorido turinčias burnos priežiūros priemones.

Tačiau atkreipkite dėmesį, kad būtina mechaniškai pašalinti apnašą, kuris sukelia gingivitą bei dantų ėduonį, o tai padaryti geriausiai galima gerai valydami dantų šepetėliu bei naudodami tarpdančių valymo priemones.

 

Straipsnio autorė: burnos higienistė Greta Košė.