Ar esate pajutę, kad burna tarytum nudeginta ir šis jausmas nepraeina ilgiau nei savaitę? O gal šiuo jausmu skundžiasi jūsų šeimos nariai, ypač tėvai? Degančios burnos sindromas pasireiškia maždaug 90-120 žmonių iš 100 000, nors kai kurie tyrimai rodo, kad sindromo pasireiškimo dažnis gali siekti net 18 proc. Moterys net 7 kartus dažniau serga degančios burnos sindromu. Taip pat šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vidutinio amžiaus asmenims, kuriems yra apie 59 metai, o jaunesniems nei 30 metų šis sindromas pasireiškia labai retai. Pajutus deginimo, tirpimo jausmą burnoje būtina kreiptis į gyd. odontologą, kad būtų atlikta apžiūra bei atlikta anamnezė dėl galimo sukėlėjo išsiaiškinimo ir gydymo plano sudarymo. Pirminė pagalba iki vizito pas specialistą būtų dažnas vandens gurkšnojimas bei rūkymo ir alkoholio atsisakymas.
Šiame straipsnyje sužinosite kas yra degančios burnos sindromas, kas sukelia šį sutrikimą, kokios sveikatos problemos paskatina degančios burnos sindromo atsiradimą, kaip pasireiškia šis sindromas, kaip jis yra gydomas ir kaip galima sumažinti simptomų pasireiškimą.
Kas yra degančios burnos sindromas?
Degančios burnos sindromas (angl. Burning Mouth Syndrome) yra karščio ir deginimo jausmo pojūtis burnoje. Pojūtis gali būti jaučiamas ant liežuvio, lūpų, skruostų, gomurio arba apimti visą burną. Šis sindromas dar dažnai vadinamas glosodinija arba neuropatiniu skausmu, nes atsiranda esant nervų pažeidimams.
Toks jausmas atsiranda tuomet, kai smegenys nebesupranta kokius signalus apie skonį ir temperatūrą joms siunčia nervai, esantys burnos ertmėje. Nors jausmas sukelia deginimo pojūtį, tačiau burnoje gali būti visiškai nematyti jokių burnos gleivinės spalvos ir išvaizdos pakitimų.
Kas sukelia degančios burnos sindromą?
Kas tiksliai sukelia šį skausmą sunku atsakyti. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali daryti įtaką degančios burnos sindromo atsiradimui:
- Hormoniniai pokyčiai;
- Stresas, nerimas ar depresija;
- Nusilpusi imuninė sistema;
- Nervų, atsakingų už skonį ir skausmą, pažeidimas;
- Reakcija į tam tikras dantų pastas ar burnos skalavimo skysčius;
- Dantų griežimas;
- Blogai pritaikyti protezai arba alergija medžiagai iš kurios protezai yra pagaminti.
Kokios sveikatos problemos gali paskatinti atsirasti degančios burnos sindromą?
Yra keletas sveikatos sutrikimų, kurie gali paskatinti deginimo jausmą burnoje. Pateikiame pagrindinius sveikatos sutrikimus:
- Burnos džiūvimas;
- Skrandžio rūgšties refliuksas;
- Burnos infekcijos, tokios kaip pienligė;
- Prasta mityba, ypač geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas;
- Diabetas;
- Skydliaukės problemos.
Kai kuriais atvejais degančios burnos sindromo atsiradimui gali turėti įtakos ne viena, o net kelios sveikatos problemos.
Kam pasireiškia degančios burnos sindromas?
Šis sindromas gali pasireikšti bet kam, tačiau dažniausiai pasitaiko vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms. Ypač dažnai šis sindromas pasireiškia moterims postmenopauzėje dėl sumažėjusio estrogeno kiekio organizme.
Taip pat didesnę tikimybę susirgti degančios burnos sindromu turi asmenys, kurie serga diabetu, Sjogreno sindromu, depresija, turi geografinį liežuvį, nepakankamai maitinasi ar vartoja vaistus, skirtus aukštam kraujo spaudimui ir depresijai gydyti.
Ką jaučia žmonės, sergantys degančios burnos sindromu?
Dažniausiai jaučiamas vidutinio stiprumo, o kartais net stiprus deginimo jausmas gomuryje, lūpose, dantenose, skruostuose, liežuvyje, o kartais ir visoje burnoje. Deginimo jausmas dažniausiai prasideda anksti ryte, o vakare jis būna stipriausias. Skausmas aprimsta nakties metu. Tačiau kartais deginimas jaučiamas visados, net ir naktį. Deginimo jausmą dažnai lydi burnos ir liežuvio tirpimas ar dilgčiojimas, kartus ar metalo skonis burnoje bei burnos džiūvimas. Asmenys, sergantys degančios burnos sindromu, šį jausmą dažniausiai apibūdina kaip jausmu nusiplikius karštu maistu ar gėrimu.
Kaip šis sindromas diagnozuojamas?
Jūsų gyd. odontologas nuodugniai apžiūrės jūsų burną, kad nustatytų priežastį. Po apžiūros gali prireikti atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, norint išsiaiškinti ar organizme nėra infekcijos, maistinių medžiagų trūkumo ar kitų sveikatos sutrikimų, kaip pvz., skydliaukės problemos ar diabetas. Taip pat jums gali prireikti apsilankyti ir pas alergologą alergijų nustatymui.
Kokie yra degančios burnos sindromo gydymo būdai?
Gydymo būdas priklauso nuo to, kas sukėlė šį sutrikimą. Jei tai netinkama mityba gali reikėti ją koreguoti ir papildyti maisto papildais. Jei sukėlėjas yra netinkami protezai – reikalinga jų korekcija arba keitimas. Esant dantų griežimui gali būti pasiūlyta įsigyti apsauginę kapą nakčiai. Taip pat būtina išsiaiškinti ar burnoje nėra grybelinės infekcijos.
Būtina informuoti gyd. odontologą ir apie vartojamus vaistus, nes kai kurie vaistai gali sukelti burnos džiūvimą, kuris skatina degančios burnos sindromo atsiradimą.
Kiti gydymo būdai apima atsipalaidavimą, jogą, meditaciją, hipnoterapiją – ypač padeda tiems, kuriems sindromo atsiradimas siejamas su patiriamu stresu ar nerimu. Kartais gali būti rekomenduojami ir mažomis dozėmis antidepresantai, ypač kai neina atrasti skausmo sukėlėjo ir žmogus nuolat kovoja su degančios burnos jausmu.
Kaip palengvinti simptomus?
Susidūrus su degančios burnos sindromu galite suteikti sau pirmąją pagalba namuose. Pateikiame būdus, kurie gali sumažinti deginimo jausmą:
- Dažnai gurkšnokite vandenį;
- Čiulpkite susmulkinto ledo gabaliukus;
- Kramtykite gumą – gumos kramtymas skatina seilių išsiskyrimą, o tai padeda sustabdyti burnos džiūvimą. Galite rinktis kramtomąją gumą su ksilitoliu, kuris papildomai neutralizuos rūgštis esančias burnoje ir sumažins dantų ėduonies riziką;
- Naudokite priemones sausos burnos mažinimui ir jos drėkinimui;
- Venkite aštrių, karštų, rūgščių ir ypač sūrių maisto produktų ir gėrimų;
- Nevartokite burnos skalavimo skysčio, kuriame yra alkoholio;
- Venkite dantų pastų su natrio laurilsulfatu (SLS – sodium lauryl sulfate);
- Venkite tabako ir alkoholio gaminių.
Nepamirškite, kad vizitas pas gyd. odontologą yra būtinas. Vizito metu bus apžiūrėta jūsų burna, atlikta anamnezė ir tokiu būdu greičiau surandama degančios burnos sindromo sukėlimo priežastis.
Kiek ilgai gali tęsti degančios burnos sindromas?
Jeigu išsiaiškinamos tikslios priežastys ir pašalinamas sukėlėjas – sindromas greit išnyksta. Tačiau jeigu priežastys nėra tikslios, degančios burnos būklė gali būti ilgalaikė ir trukti kelis mėnesius, metus, o kartais ir visą likusį gyvenimą.
Labai svarbu atlikti visus galimus tyrimus, kurie gali padėti išsiaiškinti sindromo sukėlimą. Jeigu sukėlėjas vis nėra randamas, o skausmas kankina kiekvieną dieną, būtina stebėti save, nes nuolatinis skausmas gali sukelti depresiją.
Apibendrinimas
Degančios burnos sindromas dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti ir asmenims, sergantiems diabetu, patiriantiems hormoninių sutrikimų, sergantiems depresija bei esant nepakankamai mitybai. Deginimo jausmas burnoje gali pasireikšti vienoje vietoje arba visoje burnoje. Norint kuo greičiau sumažinti diskomfortą burnoje būtina kreiptis apžiūrai pas gyd. odontologą, kuris apžiūrėjęs burnos būklę ir atlikęs anamnezę galės sudaryti gydymo planą. Pirmoji pagalba namuose būtų dažnas vandens gurkšnojimas, priemonių sausai burnai naudojimas, vengti burnos skalavimo skysčių su alkoholiu ir dantų pastų su natrio laurilsulfatu, nerūkyti ir nevartoti alkoholio bei vengti rūgščių, aštrių, sūrių ir ypač karštų maisto produktų.
Straipsnio autorė: burnos higienistė Greta Košė.
Burnos higienistė Greta Košė
Esu burnos higienistė ir visuomenės sveikatos ugdymo specialistė. Mano tikslas - padėti Jums suprasti, kad turėti sveikus dantis ir dantenas yra įmanoma. Nuolat domiuosi naujausiais moksliniais tyrimais, gilinuosi į produktų sudėtis ir jas analizuoju, o visą naudingą informaciją pateikiu Jums "Mano emalis" blogo įrašuose. Tad kviečiu skaityti mano rašomus straipsnius ir kartu su mano patarimais pradėti kelionę sveikų dantų link. Šiuo metu dirbu Klaipėdoje odontologijos klinikoje "Denticija" (buvusi "Danvitė").
