Žiūrėkite video arba skaitykite straipsnį žemiau.
Periodonto ligomis serga apie 20-50% pasaulio gyventojų. Šių ligų paplitimas vis didėja ne vien tik vyresnio amžiaus žmonių tarpe, bet ir tarp jaunesnių asmenų, ypač paauglių. Rūkymas, prasta burnos higiena, vaistų vartojimas, amžius, paveldimumas, stresas – tai tik keletas rizikos veiksnių, kurie turi įtakos periodonto ligų atsiradimui.
Yra tvirtų mokslinių įrodymų, kad periodonto ligos taip pat yra susijusios su labiausiai pasaulyje paplitusiomis neužkrečiamomis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, Alzheimeris, nutukimas, įvairios vėžio formos, reumatoidinis artritas, Parkinsono liga ar net nėštumo komplikacijos. Todėl svarbu suprasti, kad jūsų burnos sveikatos būklė turi įtakos ir jūsų bendrai organizmo sveikatai.
Periodontito ryšys su organizmo ligomis
Bakterinės dantų apnašos sukelia uždegiminius procesus dantenose ir yra vadinamas gingivitu. Gingivitas yra pradinė periodonto audinių uždegimo stadija, kuri pasireiškia dantenų kraujavimu, paraudimu, paburkimu, tačiau visa tai gali būti išgydoma mechaniškai pašalinus uždegimo sukėlėją - apnašą. Tačiau, jeigu apnašos nėra pašalinamas vystosi tolimesnė periodonto audinių uždegiminė stadija – periodontitas.
Periodontitas yra lėtinė uždegiminė liga, kurią sukelia bakterijos, esančios dantų apnašose. Šios bakterijos pažeidžia periodonto jungiamųjų audinių skaidulas, periodonto raiščius ir kaulą aplink dantį. Sergant periodontitu gilėja dantenų vagelės, jos tampa kišenėmis, kuriuose pradeda dominuoti anaerobiniai mikroorganizmai. Ligai progresuojant, organizmas nebesugeba apsisaugoti nuo patogeninių mikroorganizmų, todėl vyksta dantį supančių audinių pažeidimai, kurie lemia dantų paslankumą bei galiausiai netekimą.
Dėja, tačiau burnos ligos dažnai yra ignoruojamos. Nors remiantis statistika, periodonto ligos yra labiausiai paplitusi liga po dantų ėduonies. Pasauliniu mastu tai yra 11 pagal dažnumą liga pasaulyje.
Per pastaruosius dešimtmečius yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie įrodo stiprų ryšį tarp periodontito ir sisteminių organizmo ligų. Pagrindinės ligos, kurių atsiradimui įtakos turi periodontitas yra širdies bei kraujagyslių ligos ir cukrinis diabetas.
Periodonto ligos 19 proc. padidina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, o vyresniems nei 65 metų asmenims ši rizika padidėja net 44 proc. Asmenys, sergantys antro tipo cukriniu diabetu bei sergantys sunkia periodonto ligos forma, net 3,2 karto turi didesnę mirties riziką, lyginant su asmenimis, kurie neserga jokia periodonto liga.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad šių ligų asociacija yra dvikryptė. Pavyzdžiui, asmenys, sergantys cukriniu diabetu, turi didesnę riziką susirgti periodontitu, o tie kurie serga periodontitu, turi didesne riziką susirgti cukriniu diabetu.
Kaip burnos sveikata gali turėti įtakos bendrai sveikatos būklei?
Ilgalaikis ligas sukeliančių bakterijų buvimas dantenose turi įtakos bendrai organizmo sveikatai. Esant nepakankamai gerai individualiai burnos priežiūrai ir nepakankamai gerai kontroliuojant minkštų apnašų kiekį burnoje, ima dominuoti patogeninė burnos mikroflora ir vyksta normalios mikrofloros mažėjimas.
Jei burnos mikroorganizmų apsauginė funkcija yra stipri, tai dantenų ligos apsiriboja tik dantenų uždegimu – gingivitu. Tačiau jeigu burnoje apsauginę funkciją atliekantiems mikroorganizmas nebepavyksta suvaldyti patogeninės mikrofloros, bakterijos pradeda skverbtis į audinius ir įvyksta periodonto audinių uždegimas.
Svarbu paminėti, kad burnoje esanti kraujotaka yra sujungta su viso organizmo sistema, todėl bakterijos keliauja po visą žmogaus organizmą. Bakterijos gali nukeliauti ne vien tik iki kasos ar kepenų, bet ir iki širdies, galvos smegenų bei užsilaikyti arterijose.
Ką svarbu žinoti sergant periodontitu ar cukriniu diabetu?
Pasaulio sveikatos organizacijos ir Tarptautinės diabeto organizacijos duomenimis, cukrinio diabeto paplitimas nuolat didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šia liga sergančių žmonių skaičius per 1980 - 2014 m. laikotarpį išaugo nuo 108 mln. iki 422 mln. Spėjama, kad 2045 m. cukriniu diabetu sirgs 629 mln. gyventojų.
Netinkamai gydomas cukrinis diabetas turi įtakos ne vien tik vidaus organų funkcionavimui, bet ir burnos būklei. Tarptautinė diabeto organizacija bei atlikti moksliniai tyrimai teigia, kad esant blogai glikemijos kontrolei didėja rizika susirgti periodontitu. Taip pat teigiama, kad periodontito gydymo efektyvumui didelę reikšmę turi cukrinio diabeto kontrolės lygis. Pacientų, gerai kontroliuojančių gliukozės kiekį kraujyje, periodontito gydymo rezultatai būna geresni nei tų, kurių gliukozės kiekis kraujyje yra blogai kontroliuojamas.
Svarbu žinoti, kad pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, gausiau kaupiasi apnašos bei greičiau vystosi dantenų uždegimas. O sergant periodontitu, dantenų kišenėse esančios bakterijos turi įtakos insulino jautrumui organizme. Dėl to gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje.
Ką svarbu žinoti sergant periodontitu ir širdies bei kraujagyslių ligomis?
Mokslinių tyrimų statistiniai rodmenys rodo, kad insultas – viena dažniausių mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Nors šiai patologijai atsirasti gali turėti įtakos daug rizikos veiksnių, tokių kaip hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas, rūkymas, amžius. Tačiau prie vienos iš pagrindinių insulto rizikos veiksnių priskiriamas periodontitas.
Taip pat, periodontitas turi įtakos ir širdies nepakankamumui, išeminėms širdies ligoms, smegenų kraujagyslių ligoms, prieširdžių virpėjimui ir periferinių arterijų ligų vystimuisi. Atlikus mokslinius tyrimus, periodonto patogenai buvo aptikti skirtinguose širdies ir kraujagyslių sistemos audiniuose ir organuose, įskaitant žmogaus širdies audinį, perikardo skysčius, širdies vožtuvus ir aterosklerozinius pažeidimus.
Kaip išvengti periodonto ligų?
Burnos higienistė Greta Košė pateikia keletą svarbiausių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, norint išvengti periodonto ligų:
- Gera individuali burnos higiena. Tinkamas ir reguliarus dantų valymas bei tarpdančių priežiūra padeda išvengti periodonto ligų. Nepaisant didelės valymo svarbos, mažiau nei pusė gyventojų pasaulyje valosi dantis du kartus per dieną. Taip pat reikėtų nepamiršti ir profilaktinių apsilankymų pas burnos priežiūros specialistus bei reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną. Sergant periodonto ligomis profesionali burnos higiena turi būti atliekama kas 3-4 mėnesius, nebent jums kitaip rekomendavo jūsų burnos priežiūros specialistas.
- Didelę įtaką periodonto būklei turi ir mityba. Nors mitybos vaidmuo dantų ėduonies profilaktikoje yra svarbesnis, palyginus su periodonto ligų prevencija, tačiau netinkama mityba gali neigiamai paveikti ir periodonto audinius, sukeldama greitą ligos progresavimą. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad vitamino C trūkumas turi įtakos periodonto būklei bei ligos sunkumui. Mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir mažai riebalų bei cukraus yra būtina sveikiems periodonto audiniams. Vitaminai C ir E pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios padeda sumažinti reaktyvių deguonies radikalų, susidarančių uždegimo metu, gamybą.
- Fluoro naudojimas. Alavo fluoridas turi anti-apnašų ir antigingivitinį poveikį, mažina bakterijų ir spirochetų kiekį po dantenomis, todėl palaiko tinkamą dantenų sveikatą. Mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad naudojant dantų pastą su alavo fluoridu, per du mėnesius reikšmingai sumažėjo dantenų kraujavimas.
- Antimikrobinių medžiagų naudojimas. Burnos skalavimo skysčiai, geliai ar dantų pastos, kurių sudėtyje yra chlorheksidinas, eteriniai aliejai, cinkas – padeda kontroliuoti apnašas bei mažina uždegiminius procesus. Dėl šių medžiagų naudojimo rekomenduojama pasitarti su savo burnos priežiūros specialistu.
- Rūkymas yra vienas pagrindinių periodonto ligų rizikos veiksnys, todėl nustojus rūkyti užkertamas kelias nemažai daliai periodonto ligų atvejų. Rūkymo atsisakymas ne tik stabdo tolimesnį periodonto ligos progresavimą, bet ir gali sumažinti periodonto audinių destrukciją.
- Streso mažinimas. Streso metu sumažėja seilių sekrecija, o tai savo ruožtu gali sustiprinti dantų apnašų susidarymą. Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad depresija sergantiems žmonėms sunkiau kontroliuojamas periodonto ligų gydymas. Akademinis stresas taip pat turi įtakos dantenų uždegimui bei suprastėjusiai burnos higienai.
Straipsnio autorė: burnos higienistė Greta Košė.
