Šiuo metu rinkoje yra gausybė dantų pastų. Vienos žada itin gaivų burnos kvapą, kitos – maksimaliai išbalintus dantis. Tačiau, pagrindinis ir svarbiausias dalykas dantų pastoje yra jos sudėtis. Daugelis gamintojų nekreipia dėmesio į medžiagos galimą toksiškumą ir remiasi produkto kiekybe, o ne kokybe. Todėl mūsų užduotis yra analizuoti sudėtį ir išsirinkti, kuri dantų pasta suteiks daugiau naudos nei žalos.
Taigi, šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius bloguosius dantų pastų ingredientus, jų paskirtį produkte, kokią žalą jie padaro burnos būklei ir visam organizmui bei pateiksime jų angliškus vertimus bei trumpinimus.
Dantų pastos abrazyvumas (Abrasives)
Daugelį metų į dantų pastas yra dedami abrazyvai. Abrazyvai yra medžiagos, naudojamos prie dantų prilipusioms apnašoms pašalinti bei nupoliruoti danties paviršių. Labai svarbu, kad abrazyvai pašalintų apnašą, bet nepažeistų dantų paviršiaus. Įvairūs veiksniai, tokie kaip abrazyvinių dalelių pasiskirstymas ir jų dydis, yra svarbūs, nes lemia dantų pastos abrazyvumą ir jos gebėjimą pašalinti susidariusį apnašą ant dantų.
Ypač reikia vengti dantų pastų, kuriuose abrazyvai randami kristalų pavidalu, nes šie abrazyvai būna labai kieti ir aštrių kraštų, todėl emalis jais gali būti lengvai pažeidžiamas. Plačiausiai naudojami abrazyvai yra šie:
- Kalcio karbonatas (Calcium Carbonate);
- Kalcio fosfatas (Calcium Phosphate);
- Kalcio pirofosfatas (Calcium Pyrophosphate);
- Dikalcio fosfato dihidratas (Dicalcium Phosphate Dihydrate);
- Silicio dioksidas (Silica);
- Silicio hidratas (Silica Hydrate);
- Aliuminio hidroksidas (Aliuminium Hydroxide)
- Aliuminio oksidas (Aliuminium Oxide).
Lyginant šių medžiagų abrazyvumą, tai kalcio karbonato abrazyvumas yra didesnis nei kalcio fosfato. Tačiau, kad nereikėtų atsiminti visų šių medžiagų, rekomenduojama žiūrėti į dantų pastos abrazyvumą pažymėtą skaičiais.
Abrazyvumas dantų pastoje žymimas raidėmis RDA. Europoje RDA vertinamas pagal šią klasifikaciją:
- 0 - 55 mažai abrazyvi;
- 60 - 80 vidutinio abrazyvumo;
- 80 - 120 didelio abrazyvumo.
Pagal mokslininkų rekomendacijas kasdieniam naudojimui, turint sveikus dantis, rekomenduojama rinktis mažo arba vidutinio abrazyvumo dantų pastas. Mažo abrazyvumo dantų pastos rekomenduojamos turint jautrius dantis, dantų nusidėvėjimus, erozijas, dantenų recesijas ar pleištinius defektus.
Didelio abrazyvumo dantų pastas nerekomenduojama naudoti kiekvieną dieną. Jas galima naudoti 1-2 kartus per savaitę, kai yra didesnė apnašų (įskaitant ir pigmentinį apnašą, kai asmuo rūko, geria daug kavos, arbatos ir pan.) kaupimosi rizika arba, kai nestebimas dantų jautrumas, nėra dantenų recesijos, pleištinių defektų, dantys nėra nudilę. Svarbu paminėti, kad kuo abrazyvesnė dantų pasta, tuo labiau pažeidžiamas danties paviršius. Tik nemanykite, kad dantų paviršiaus pažeidimui įtakos turi tik dantų pastos abrazyvumas. Prie pažeidimų prisideda ir šiurkštus dantų valymas bei kietas dantų šepetėlis.
Taip pat kviečiame paskaityti mūsų ankstesnį straipsnį, kuriame aprašome Amerikos RDA klasifikaciją bei kaip naudoti skirtingo abrazyvumo dantų pastas atsižvelgiant į burnos priežiūros specialistų rekomendacijas.
Natrio Laurilsulfatas (Sodium Lauryl Sulphate) ir Natrio Laureto Sulfatas (Sodium Laureth Sulfate)
Jei Jums dažnai atsiranda opelių, aftų, žaizdelių burnoje arba Jūsų burnos gleivinė yra labai jautri, rekomenduojame rinktis dantų pastas be natrio laurilsulfato bei natrio laureto sulfato. Abi šios medžiagos skatina dantų pastos putojimą. Taip pat jos yra randamos tokiose priemonėse kaip šampūnas, skalbimo milteliai, įvairios plovimo bei higienos priemonės. Šios medžiagos dar vadinamos SLS ir SLES. Natrio laurilsulfatas bei natrio laureto sulfatas gali pažeisti gleivinės sluoksnį denatūruodamas jo glikoproteinus. Tada burnos gleivinės epitelis tampa dar labiau paveikiamas dirginančių medžiagų ir todėl gali atsirasti aftinių opų bei žaizdelių burnoje. Atlikti moksliniai tyrimai įrodė ryšį tarp dantų pastų su SLS bei dažnesnio aftinių opų atsiradimą. Net mažos dozės gali turėti įtakos žmogaus organizmui ir dirginti odą, kvėpavimo takus, akis. Taip pat gali pažeisti kepenis, plaučius, imuninę sistemą bei turėti neigiamos įtakos vaisingumui. Dėl neigiamo SLS ir SLES poveikio yra sukurtos alternatyvios medžiagos, tokios kaip natrio laurilsarkozinatas (Sodium Lauryl Sarcosinate) bei sokamidopopybetainas (Socamidopopybetaine). Šios medžiagos mažiau dirgina burnos gleivinę bei turi antimikrobinį aktyvumą.
Titano dioksidas (Titanium Dioxide arba CI77891)
Titano dioksidas plačiai naudojamas kaip baltas pigmentas bei kaip tirštiklis. Ši medžiaga naudojama ne tik burnos priežiūros priemonėse, tačiau ir kosmetikos gaminiuose, buitinėse prekės bei naudojamas kaip maisto priedas (E171). Tiesa, Europos Sąjungoje titano dioksidas, kaip maisto priedas, yra uždraustas dėl galimo toksiškumo.
Kalbant apie titano dioksido reikšmingumą dantų priežiūros produktuose, tai ši medžiaga ne tik suteikia baltą spalvą, bet ir gali padėti esant padidėjusiam dentino jautrumui. Dažniausiai titano dioksidas derinamas su kalcio karbonatu. Šių medžiagų derinys ne tik efektyviai sumažina dantų jautrumą, bet taip pat apsaugo dantis nuo rūgščių galimo poveikio bei remineralizuoja dantų paviršių.
Nors ši medžiaga ir turi labai didelę teigiamą įtaką dantims, tačiau pavartojus per didelį kiekį titano dioksido gali pasireikšti:
- Citotoksiškumas;
- Genotoksiškumas;
- Kūno svorio mažėjimas;
- Kepenų, inkstų, blužnies, užkrūčio liaukos svorio padidėjimas;
- Sukelia organizmo imuninį atsaką;
- Gali pasireikšti geltonų nagų sindromas (nurijus dantų pastą).
2021 m. mokslinių tyrimų ataskaita įrodė, kad nenustatyta bendro toksiškumo, organų, reprodukcinio, vystymosi toksiškumo požymių, kai per dieną buvo sutartojama iki 1000 mg/kg titano dioksido. Todėl, jei valantis dantis būtų nuryta 10 proc. titano dioksido turinčios pastos, per dieną gautume 0,15-3,9 mg titano dioksido. Apibendrinant, galima pasakyti, kad net jei kasdien netyčia praryjate dantų pasta, kurioje yra titano dioksido, nepriartėjate prie titano dioksido toksiškumo ribos. Net jei ir nurytumėte 100 proc. įprastos dantų pastos kiekio, vis tiek gautumėte tik 39 mg titano dioksido.
Triklozanas (Triclosan)
Triklozanas pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Ši medžiaga veikia antibakteriškai, mažina dantenų uždegimą, kraujavimą. Taip pat mažina burnos gleivinės dirginimą, kurį gali sukelti SLS ar SLES. Tačiau yra ir kita šios medžiagos pusė. Triklozanas turi daug šalutinių poveikių, tokių kaip galimą skonio pasikeitimą, burnos gleivinės dirginimą, niežėjimą, paraudimą. Taip pat gali turėti įtakos ir dantų plombų spalvos pokyčiams. Triklozanas kaupiasi organizme, silpnina imunitetą, mažina bakterijų atsparumą, gali trikdyti endokrininę sistemą, sukelti nepageidaujamus hormoninius pokyčius ir ilgainiui gali sukelti ląstelių mutacija bei onkologinius susirgimus.
Parabenai (Parabens)
Parabenai yra cheminės medžiagos, išgaunamos iš para-hidroksibenzenkarboksi rūgšties (PHBA). PHBA natūraliai randama tam tikruose vaisiuose ir daržovėse. Nors sveikatos priežiūros produktuose esantys parabenai dažniausiai yra sintetiniai, agentūros ekspertai tvirtina, kad žmogaus organizmas juos greitai paverčia natūraliais PHBA ir pašalina. Dažniausiai naudojami parabenai:
- Metilparabenas (Methylparaben);
- Propilparabenas (Propylparaben);
- Butilparabenas (Butylparaben);
- Etilparabenas (Ethylparaben).
Metilparabenas laikomas trumpos grandinės parabenu. Jis lengvai tirpsta vandenyje ir lengvai absorbuojamas odoje ir virškinimo trakte. Visų tipų parabenai paprastai naudojami kaip antimikrobinės medžiagos. Jie naudojami kaip konservantai, kurie padidina produkto galiojimo laiką. Vienas iš dažniausiai randamų parabenų burnos priežiūros produktuose yra metilparabenas. Tačiau jo sutikti galima ir odos priežiūros produktuose bei maiste.
Dėl metilparabeno saugumo kyla ginčai. Vienos institucijos teigia, kad visi parabenai, įskaitant ir metilparabeną, nesukelia pavojaus žmogaus organizmui ir nėra pakankamai įrodymų. Tačiau kiti teigia, kad PBHA yra ėsdinanti ir dirginanti medžiaga, kuri tikrai pažeidžia odą, akis ir kvėpavimo takus. Taip pat parabenai elgiasi taip pat kaip estrogenai. Tai reiškia, kad yra sutrikdoma žmogaus hormoninė veikla, o tai yra susiję su padidėjusia krūties vėžio rizika ir toksiškumu reprodukcinei sveikatai. Parabenai stipriai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, nes mažina testosterono kiekį ir spermatozoidų skaičių. Dantų pasta, kurioje yra parabenų, gali sukelti stomatitą (burnos gleivinės uždegimą) ir cheilitą (lūpų uždegimą).
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sunku nustatyti galutinį atsakymą apie metilparabeno ir kitų parabenų įtaką žmogaus organizmui yra ta, kad pakartotiniai tyrimai daro vis skirtingas išvadas. Taip gali būti dėl to, kad atsiranda vis kitų rizikos veiksnių, kurie taip pat turi įtakos organizmui.
Nors ir nėra pakankamai įrodymų tvirtinti, kad parabenai tikrai yra nesaugūs, tačiau jų rekomenduojama vengti. Todėl etiketėse ieškokite žodžio parabenas (paraben) visomis jo formomis. Jeigu norite išvengti metilparabeno ir maisto produktuose, tai ieškokite ir konservanto priedo E218.
Polietilenglikoliai (Polyethylene Glycol) ir Polipropilenglikolis (Polypropylene Glycol)
Polietilenglikoliai (PEG) ir polipropilenglikoliai (PPG) gali turėti įvairų darinių ir funkcijų. PEG ir PPG plačiai naudojami kosmetikos gaminiuose kaip emulsikliai, valymo priemonės, drėgmę išlaikančios medžiagos. Auto-chemijos pramonėje naudojami antifrizų, stabdžių skysčių bei lakų gamyboje. Dantų pastoje šios medžiagos naudojamos kaip drėkikliai bei tirštikliai. Etiketėje galite pamatyti įvairių PEG ir PPG galūnių, kaip pvz., PEG-8, PEG-12, PPG-9 ir t.t.
PEG organizme chemiškai yra suskaidomas į toksiškus junginius. Jis ir jo toksiški šalutiniai produktai pirmiausia paveikia centrinę nervų sistemą, tada širdį ir galiausiai inkstus. Nurijus pakankamą kiekį, gali būti ir mirtina.
Nors PEG reglamentuojamas kaip saugus naudoti, tačiau juose randama įvairių, sveikatai pavojingų priemaišų, tokių kaip etileno oksidas, 1,4-dioksanas, sunkieji metalai – švinas, geležis, kobaltas, nikelis, kadmis, arsenas. Daugelis šių medžiagų yra gerai žinomos, kaip kancerogeninės medžiagos bei susijusios su vėžio atsiradimu.
Yra nemažai tyrimų, kurie įrodo, jog PEG ir PPG yra toksiški ir teršia odą bei visą organizmą. Taip pat gali stipriai dirginti odą, sukelti alergines reakcijas, išbėrimus. Jei turite žaizdelių burnoje jokiu būdų nesirinkite burnos priežiūros produktų su šiomis medžiagomis, nes jos gali tiesiogiai patekti į kraujotaką. Kai kurie tyrimai atskleidė, kad PEG ir PPG skatina ląstelių mutaciją ir gali sukelti vėžį, o PPG gali sukelti smegenų, nervų sistemos ir elgesio sutrikimus.
Svarbu žinoti...
Atsiminkite, kad visi dantų pastos ingredientai gali patekti į organizmą su seilėmis, netyčia nuryjant ar per burnos gleivinę, todėl nepatingėkite laiko ir skirkite kelias minutes dantų pastos analizavimui. Taupydami Jūsų laiką, mūsų burnos priežiūros specialistai jau išanalizavo dantų pastų sudėtis ir sugrupavo pagal kategorijas, o filtrų skiltyje galite pasirinkti papildomus reikalavimus dantų pastai, todėl Jums belieka mėgautis sutaupytu laiku.
Straipsnio autorė: burnos higienistė Greta Košė.
Burnos higienistė Greta Košė
Esu burnos higienistė ir visuomenės sveikatos ugdymo specialistė. Mano tikslas - padėti Jums suprasti, kad turėti sveikus dantis ir dantenas yra įmanoma. Nuolat domiuosi naujausiais moksliniais tyrimais, gilinuosi į produktų sudėtis ir jas analizuoju, o visą naudingą informaciją pateikiu Jums "Mano emalis" blogo įrašuose. Tad kviečiu skaityti mano rašomus straipsnius ir kartu su mano patarimais pradėti kelionę sveikų dantų link. Šiuo metu dirbu Klaipėdoje odontologijos klinikoje "Denticija" (buvusi "Danvitė").
