Daugelis receptinių ir nereceptinių vaistų gali paveikti jūsų dantis bei dantenas. Burnos sveikata priklauso nuo geros individualios burnos higienos, mažai cukraus turinčios mitybos, pakankamo seilių kiekio burnoje ir profilaktinių apsilankymų pas burnos priežiūros specialistą kas 6 - 12 mėnesių. Apsilankymų metu ypač svarbu paminėti apie visus vartojamus vaistus, nes tai gali turėti įtakos jūsų dantų gydymo eigai bei parinktoms individualios burnos priežiūros priemonėms.
Šiame straipsnyje sužinosite, kokie vaistai dažniausiai sukelia nepageidaujamų padarinių burnos ermtėje, kokie tai padariniai ir ką daryti, norint sumažinti galimas vaistų sukeltas nepageidaujamas pasekmes burnoje.
Seilės – natūralus burnos drėkiklis
Daugelis medikamentų gali sumažinti seilių tekėjimą ir sukelti burnos džiūvimą, o išdžiūvusi burnos gleivinė padidina ėduonies riziką.
Seilės atlieka ypač svarbų vaidmenį mūsų burnoje:
- Sumažina blogųjų bakterijų populiaciją;
- Neutralizuoja burnos rūgštis, kurios sukelia dantų ėduonį;
- Nuosekliai atkuria dantų emalį, kuris buvo pažeistas rūgščių, remineralizacijos būdu;
- Atlieka natūralų burnos praplovimo efektą, pašalina maisto likučius nuo dantų paviršiaus bei neleidžia atsirasti blogam burnos kvapui.
Daugelis vartojamų vaistų gali sumažinti seilių išsiskyrimą, kaip pavyzdžiui antidepresantai, diuretikai, antihistamininiai vaistai, dekongestantai, vaistai nuo Parkinsono ligos, kraujospūdį mažinantys vaistai, inhaliatoriai, todėl labai svarbu apie vartojamus vaistus pasikalbėti su savo burnos priežiūros specialistu.
Vaistų poveikis dantims ir dantenoms
Jūsų vartojami vaistai ar net vitaminai gali pakenkti dantims ir dantenoms. Labai svarbu prieš vartojimą išsiaiškinti, koks šalutinis poveikis galimas vartojant paskirtus medikamentus.
Dažniausiai šalutinių poveikių dantims ir dantenoms turi šie vaistai:
- Antidepresantai ir vaistai nuo nerimo – šie vaistai ne tik leidžia nusiraminti, bet ir stipriai paveikia procesus burnoje. Vienas pagrindinių šalutinių poveikių burnos ertmėje, tai burnos džiūvimas. Šie medikamentai slopina seilių gamybą ir išsiskyrimą, todėl burnoje jaučiamas sausumo jausmas. Išsausėjusi burnos gleivinė skatina didesnę ėduonies atsiradimo riziką bei taip pat padidėja rizika susirgti dantenų ligomis. Dėl sausos burnos gleivinės galimas ir opų bei žaizdelių atsiradimas, kurios dažniausiai labai ilgai gyja.
- Antihistamininiai vaistai (vaistai nuo alergijos) – gali sukelti burnos džiūvimą bei padidinti dantenų ligų atsiradimo tikimybę.
- Antihipertenziniai vaistai (vartojami kraujospūdžiui mažinti) – gali padidinti dantenų patinimo ir išvešėjimo riziką.
- Antikoaguliantai – kraują skystinantys vaistai, dažniausiai skiriami insulto profilaktikai, sergantiems širdies ligomis, giliųjų venų tromboze, plaučių embolija ar prieširdžių virpėjimu. Šiuos medimamentus taip pat dažnai skiriama vartoti ir tiems, kuriems nesenai buvo atliktas kelio ar klubo sąnario pakeitimas. Burnos ermtėje šie medikamentai gali sukelti gausų dantenų kraujavimą. Ypač svarbu informuoti burnos priežiūros specialistus, kad vartojate kraują skystinančius vaistus odontologinių procedūrų, tokių kaip danties šalinimas, implantacija ar net profesionalios burnos higienos metu.
- Aspirinas – aspirino kramtymas gali tiesiogiai pažeisti dantų emalį, nes aspirinas yra rūgštus. Visada vartokite aspiriną taip, kaip nurodyta. Nelaikykite aspirino ilgai burnoje prie dantų ar dantenų, nurykite užsigeriant vandeniu.
- Vaistai nuo astmos – kai kurie vaistai nuo astmos yra labai rūgštūs ir gali paveikti dantų paviršių, ypač jei vaistai vartojami reguliariai ilgą laiką.
- Chemoterapiniai vaistai – gali sukelti burnos džiūvimą ir padidinti dantenų problemų bei burnos uždegimo riziką.
- Imunosupresiniai vaistai – gali padidinti dantenų problemų ir burnos infekcijų riziką.
- Geriamieji kontraceptikai – gali padidinti dantenų problemų riziką.
- Sirupai ir vitaminai guminukai - nors skamba ir skaniai, tačiau tokiuose vitaminuose guminukuose vienas iš pagrindinių ingredientų dažniausiai būna cukrus. Taip pat daug cukraus būna ir įvairiuose sirupuose, pavyzdžiui sirupe nuo kosulio. Cukrus dedamas tam, kad būtų užmaskuotas kitų veikliųjų medžiagų skonis ir ypač tam, kad vaikai noriai juos vartotų, tačiau cukrus yra viena iš pagrindinių dantų ėduonies atsiradimo priežasčių. Rekomenduojama ypač atsargiai vartoti guminukus su vitaminais, kuriuose papildomai dar yra vitamino C. Tokiu būdu sukuriate idealią aplinką danties pažeidimui, nes cukrus ir rūgštis labai greitai pradeda tirpdyti emalį.
- Bisfosfonatai (nuo osteoporozės) ir monokloniniai antikūnai, tokie kaip denosumabas (nuo kaulų problemų) – šie medikamentai skiriami norint sustiprinti kaulus. Taip pat dažnai skiriami pacientams, kurie serga vėžiu, norint užkirsti kelią ar plitimą į kaulus. Labai retai, tačiau šie medikanetai gali sukelti žandikaulio osteonekrozę, tai yra, žandikaulio kaulinio audinio nykimą. Šis sutrikimas gali pasireikšti danties šalinimo metu, kai po danties išrovimo žandikaulio vieta negyja. Ankstyvoje stadijoje osteonekrozė gali būti besimptomė. Po rovimo vieta gali sunkiai gyti ir gali būti su liežuviu jaučiamas šiurkštumas danties šalinimo vietoje. Osteonekrozė progresuoja tuomet, kai kaulas užsikrečia, tampa skausmingas ir gali išplisti toliau. Todėl labai svarbu informuoti burnos chirurgą apie vartojamus vaistus ir pastebėjus įtartiną gyjimą, nedelsiant konsultuotis su jus operavusiu gydytoju.
- Antibiotikai – didelės ar ilgalaikės antibiotikų dozės gali sukelti burnos pienligę.
- Vaistai nuo epilepsijos, ciklosporinas (organų transpalntacijos atmetimo vaistas), kai kurie vaistai nuo kraujospūdžio ir kalcio kanalų blokatoriai – šie vaistai gali sukelti dantenų audinio sustorėjimą ir augimą ant dantų. Ši būklė vadinama dantenų hiperplazija. Tokioje vietoje labiau kaupasi apnašas, todėl atsiranda didesnė rizika į dantų ėduonį ir dantenų uždegimą.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) - net ir paprasčiausi vaistai nuo skausmo turi įtakos burnos sveikatai. Dažniausiai šie vaistai paveikia burnos minkštuosius audinius ir gali sukelti mukozitą – burnos vidų dengiančios gleivinės uždegimą. Gali atsirasti žaizdelės, kurios bus stebimos ne tik ant burnos gleivinės, bet ir ant liežuvio. Labai svarbu nuolat laikyti švarią burnos ertmę. Sergant dantenų ligomis yra didesnė rizika, kad burnos gleivinė labiau sureaguos į nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir sukels didesnių šalutinių poveikių.
Su vaistais susijusių dantų ir dantenų problemų gydymas
Būtinai informuokite savo burnos priežiūros specialistą apie tai, kokius vaistus vartojate ir kokių nusiskundimų turite, nes tai gali turėti įtakos jūsų gydymui. Jūsų gydytojas odontologas gali paprašyti vaistus paskyrusio gydytojo, jeigu įmanoma, pakeisti vaisto dozę, vartojimo būdą ar net pasiūlyti pereiti prie kito tipo vaisto, kuris nesukelia pavojaus burnos sveikatai. Tačiau, jeigu vaistus paskyręs gydytojas pataria vaistų nekeisti, tuomet kiek įmanoma apsaugokite savo dantis namuose. Štai keletas patarimų, kurie padės tai padaryti:
- Naudokite fluoro ar kitų mineralų turinčias dantų pastas, kad stiprintumėte dantis.
- Dantis valykite du kartus per dieną ir bent vieną kartą išsivalykite tarpdančius. Idealiu atveju tarpdančius valykite po kiekvieno valgio.
- Vakare naudokite gelius su mineralais, kurie skatina emalio remineralizaciją.
- Kruopščiam apnašo pašalinimui naudokite vieno danties šepetėlį.
- Vartokite produktus sausai burnai, kad paskatintumėte seilių išsiskyrimą burnoje.
- Profilaktiškai vartokite burnos probiotikus.
- Venkite gazuotų gaiviųjų gėrimų, alkoholio.
- Sumažinkite saldų, lipnų, aštrų ir kietą maistą.
Apibendrinimas
Daugelis vaistų, gali turėti įtakos ir burnos sveikatai. Todėl prieš pradedant vartoti vaistus pasitarkite su juos paskyrusiu gydytoju ar vaistininku apie tai, kaip paskirti vaistai gali paveikti burnos sveikatą. Profilaktiškai lankykitės pas burnos priežiūros specialistus ir kas 6 - 12 mėnesius atlikite profesionalią burnos higieną. Pasireiškus pirmiesiems simptomams, tokiems kaip burnos sausumas, dantenų kraujavimas ar net skonio pokytis burnoje – nieko nelaukite ir kreipkitės į vaistus paskyrusį gydytoją bei burnos priežiūros specialistą. Laiku užkirstas kelias ligos progresavimui burnoje gali išgelbėti nuo danties praradimo ir papildomų vaistų vartojimo.
Straipsnio autorė: burnos higienistė Greta Košė.
