Nors pieniniai dantys ir yra laikini, tačiau jie vaidina vieną iš svarbiausių vaidmenų vaiko vystymuisi. Tinkamai pasirūpinti jų būkle itin svarbu, nes pieninių dantų ėduonis gali turėti ilgalaikių pasekmių. Pieninių dantų ankstyvas šalinimas visada būna paskutinė priemonė dantų gydyme. Visada pirmiausia verta, jeigu įmanoma, gydyti, o dar geriau daryti taip, kad dantų ėduonis ant pieninių dantų neatsirastu.
Šiame straipsnyje sužinosite kas yra pieniniai dantys, kada jie iškrenta ir pradeda dygti nuolatiniai, kuo pieniniai dantys skiriasi nuo nuolatinių, kodėl svarbu gydyti pieninius dantis ir ką daryti, kad išvengtumėte pieninių dantų ėduonies.
Kas yra pieniniai dantys?
Pieniniai dantys, tai pirmieji dantys, kurie išdygsta vaikams. Šie dantys pradeda vystytis dar net esant motinos gimdoje, embriono stadijoje ir pradeda dygti maždaug 6-tą mėnesį po gimimo. Pirmieji pasirodo apatiniai priekiniai centriniai kandžiai. Dažniausiai vaikui suėjus apie 2,5 metus būna išdygę visi 20 pieninių dantų – 10 dantų viršutiniame žandikaulyje ir 10 dantų apatiniame. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, vieniems dantys išdygsta anksčiau, kitiems vėliau, todėl turint klausimų dėl pieninių dantų dygimo pasikonsultuokite su savo burnos priežiūros specialistu. Pirmas vizitas pas burnos priežiūros specialistą rekomenduojamas, kai išdygsta pirmasis pieninis dantis.
Pagrindiniai skirtumai tarp pieninių ir nuolatinių dantų
Pateiksime jums pagrindinius skirtumus, kuo skiriasi pieniniai ir nuolatiniai dantys:
- Emalis. Emalis yra kietas išorinis danties sluoksnis, tačiau pieninių dantų emalis yra plonesnis, lyginant su nuolatinių dantų emaliu.
- Spalva. Pieniniai dantys dažnai atrodo baltesni už nuolatinius. Tai yra susiję su plonesniu emalio sluoksniu.
- Dydis. Pirmieji pieniniai dantys yra mažesni nei nuolatiniai dantys.
- Forma. Išdygę nuolatiniai dantys, ypač priekiniai kandžiai, gali turėti kandamajame krašte nelygumus, primenančius bangeles. Šie nelygumai bėgant metams nusidėvi.
- Šaknys. Pieninių dantų šaknys yra trumpesnės ir plonesnės, nes pieniniai dantys turi iškristi ir būti pakeisti nuolatiniais.
Pieninių dantų ėduonies priežastys
Pieninių dantų ėduonis, tai dantų liga, kurią sukelia rūgštys. Jos paveikia dantų emalį ir dentiną, taip sukeldamos didelį skausmą vaikui. Kadangi pieniniai dantys yra mažiau mineralizuoti nei nuolatiniai bei turi plonesnį emalį, jie linkę į greitesnį sugedimą.
Dažniausiai pieninių dantų ėduonis atsiranda dėl netinkamos individualios burnos higienos bei per dažno saldumynų ir saldžių gėrimų vartojimo.
Pirmieji simptomai, rodantys, kad vaiko dantys gali būti pažeisti ėduonies
Labai svarbu greitai reaguoti į pirmuosius simptomus, nes pieniniai dantys labai greitai genda, todėl svarbu stebėti vaiką ir reaguoti į jo nusiskundimus. Pagrindiniai dantų ėduonies simptomai yra šie:
- Dantų skausmas – vaikas gali skųstis, kad jaučia skausmą, ypač valgydamas.
- Dantų spalvos pakitimai – matomos dėmės, balkšvos, rusvos ar net juodos spalvos.
- Jautrumas – vaikas atsisako šalto, karšto ar saldaus maisto arba valgydamas juos skundžiasi dantų skausmu.
- Kramtymo sutrikimas – valgymo metu kramto tik ant vienos pusės.
Kodėl svarbu gydyti pieninius dantis?
Pirmasis pieninis dantis dažniausiai iškrenta apie 6 gyvenimo metus, o paskutinis apie 12. Vietoj pieninių dantų išdygsta nuolatiniai 32 dantys. Labai svarbu išlaikyti pieninius dantis sveikus, nors jie ir iškrenta. Pieniniai dantys atlieka ne tik estetinę funkciją, bet turi įtakos kalbos raidai bei maisto kramtymui. Negydomas pieninis dantis gali sukelti uždegimą bei patinimą, taip pat paveikti ir nuolatinio danties užuomazgą. Be to, ankstyvas pieninių dantų netekimas gali turėti įtakos taisyklingam nuolatinių dantų išsidėstymui. Visa tai paveikia ir vaiko savivertę, o tai tiesiogiai lemia jo gyvenimo kokybę tiek dabar, tiek suaugus.
Prevencinės priemonės
Prevencinės priemonės yra svarbiausias principas prieš dantų ėduonį, ypač vaikams. Prevencija apsaugos jūsų vaiką nuo streso ir skausmo, kuris gali būti labai stiprus. Pirmiausia svarbu rūpintis tinkama vaiko burnos higiena. Dantis valykite vaikui du kartus per dieną. Rekomenduojama valyti ir po kiekvieno valgio, o nesant galimybės bent praskalauti burną vandeniu. Taip pat nepamiršti ir tarpdančių siūlo, nes dantų ėduonis dažniausiai prasideda nuo tarpdančių. Kaip pagalbinė priemonė gali būti naudojamas ir vieno danties šepetėlis. Vaikui dantis rekomenduojama valyti iki 7-8 metų, o vėliau stebėti kaip valosi ir esant poreikiui pakartotinai išvalyti.
Antra, taip pat svarbi priemonė, kuri apsaugo jūsų vaiką nuo pieninių dantų ėduonies yra nuolatinė dantų priežiūra pas burnos priežiūros specialistą. Apsilankymai turėtų būti ne retesni kaip kas šešis mėnesius. Burnos priežiūros specialistas įvertins burnos būklę, atsižvelgdamas į tai rekomenduos individualios burnos priežiūros priemones bei esant reikalui gali paskirti dažnesnius vizitus profilaktiniams patikrinimams.
Trečia ir galbūt net viena iš svarbiausių prevencijos priemonių, kuri apsaugo jūsų vaikų dantis nuo ėduonies, yra tinkama mityba. Pagrindinis dalykas yra apriboti saldumynų ir saldžių gėrimų, kurie gadina dantis, vartojimą. Vietoj sausainių ar kitų saldžių užkandžių vaikams geriau duokite kietą maistą, tokį kaip morka ar obuolys.
Apibendrinimas
Nors pieniniai dantys ir yra laikini bei pradeda kristi dažniausiai sulaukus 6 gyvenimo metus, tačiau jie formuoja visa tolimesnę vaiko burnos būklę bei ateitį. Negydomas dantis sukelia ne tik skausmą, bet gali turėti įtakos ir nuolatinių dantų taisyklingam gydymui. Todėl jūs tėvai, turite daryti viską, kad išsaugotumėte vaikų dantis sveikus ir nereikėtų ankstyvo pieninių dantų šalinimo. Dantų valymas du kartus per dieną, profilaktiniai vizitai pas burnos priežiūros specialistą bei tinkama mityba yra pagrindinės prevencijos priemonės prieš vaikų dantų ėduonį.
Straipsnio autorė: burnos higienistė Greta Košė.
